Rastiniai namai=ekologiški namai?

Dažnai kalbėdami apie rastinius namus akcentuojame ekologiškumą, kaip vien iš svarbiausių jo privalumų. Gerai, kad esame statybininkai, o ne advokatai ir galime sau leisti vartoti plačius terminus… Advokatai, kuriems tikslumas ir aiškumas yra svarbiausias, su mumis nesutiktų. Bet apie tai kiek vėliau.

Ar visi rastiniai namai yra ekologiški?

Ši dilema iškyla mums, kaip rastinių namų gamintojams ir pirkėjams, norintiems gyventi tokiuose namuose, dėl kurių būtų ramu ir negėda prieš aplinkinius. Atsakymas į šį klausimą gali patikti ne visiems. Rastiniai namai ekologiški buvo prieš 200 metų, statyti tik kirviu ir pjūklu, bei kitomis primityviomis priemonėmis, o dabar jie statomi efektyviai, naudojant ekologiškas medžiagas ir yra draugiški gamtai.

Kas yra 100 proc. ekologiškas namas

Būti ekologišku visu 100 procentų XXI amžiuje labai sudėtinga. Juk seniau buvo paprasčiau… O taip buvo dėl to, kad pasaulis nežinojo pažangių statybos technologijų ir priemonių. Didysis klausimas – ar dėl šimtaprocentinio ekologiškumo verta atsisakyti puikių inžinerinių sprendimų? Kalbėkime konkrečiau.

Bet kuriam namui reikalingi pamatai. Rastiniams namams dažniausiai naudojami gręžtiniai arba juostiniai, liejami iš betono. Bet pati betono gamybos technologija nėra ekologiška, tad toks namas irgi nebus ekologiškas 100 proc. Koks sprendimas? Naudoti akmenis ir molį. Tik rasti tokių mūrininkų, galinčių sumaišyti itin tvirtą molio mišinį ir sumūryti taisyklingus juostinius pamatus iš rankomis skaldytų akmenų bus sudėtinga.

Sakykime, pamatai – jau išspręsta problema. Kur dar kyla problemų? Medienos apdirbimo procese dabar naudojamos pažangios kompiuteriu valdomos pjovimo staklės. Tai efektyvu ir tikslu. Jomis pjaudami medieną pasiekiame itin gerų rezultatų, bet, norėdami statyti ekologišką namą, turėtume jų atsisakyti ir rastus pjauti dvitraukiu pjūklu, žievinti rankomis naudojant specialų pusapvalį žievinimo peilį arba kirvį. Rasto džiovinimas? Tik vasarą, tik saulėje. Taigi medžiagą pasiruošti turėtume per vasarą, o statyti rudenėjant.

Rastų apdirbimas nėra didžiausia problema. Jų sutvirtinimas ir izoliacija – tikras galvos skausmas. Reikia ypatingų sugebėjimų ir patirties, kad rankomis paprastu pjūklu išpjautume rastų suleidimus tiksliai taip, kaip reikia. Vinys – ne problema. Prieš šimtmečius buvo naudojamos medinės vinys arba rišama kanapinėmis virvėmis. Tai galima padaryti ir dabar. Su izoliacija jau sudėtingiau. Jei norime, kad namas atrodytų gražiai, molio, samanų greičiausiai nepanaudosime plyšiams užtaisyti. Lieka tik vienas efektyvus izoliacijos būdas – avies vilna. Jos tikrai galime rasti pas bet kurį ūkininką, auginantį keletą avių.

Stogas yra dar viena problema, nes dengti jį galėtume tik šiaudais arba gontais. Su šiaudais dabar problema, nes šiuolaikinis kombainas kviečius sutvarko akimirksniu, palikdamas tik susmulkintus šiaudus. Jie tinkami tik dėti į molio mišinį ir apdirbti akmeniniams pamatams. Lieka gontai. Čia džiugios naujienos – gontai, arba nedidelės lentelės, grįžta į madą ir daug medinių namų yra dengiama būtent jomis. Lietuvoje kuo puikiausiai tinka eglinės ir pušinės lentelės, nors idealiai būtų maumedis. Su vinimis vėlgi reiktų pasikankinti, bet viskas įmanoma.

Tiek kančių reikia iškęsti, kad namas būtų 100 proc. ekologiškas. Bet jis toks nebus, nes tikriausiai ant langų kiaulės vidurių netempsite ir rinksitės normalius stiklinius langus. Stiklas langams gaminamas tik pramoniniu būdu, tad ekologija čia nekvepia…

Apie rankų darbo kainas net nedrįskime pagalvoti…

Koks terminas priimtiniausias mūsų namams?

Mes Euroditoje gaminame rastinius namus, kurie yra draugiški gamtai ir žmogui. Rastai – natūralus medis, kuris neturi jokio statinio krūvio, dėl to netraukia dulkių ir nekelia alergijų. Taip pat naudojame itin efektyvias izoliacines medžiagas, kad nereikėtų papildomai investuoti į apšiltinimo medžiagas, kurios su ekologija kol kas nieko bendro neturi. Kol kas sakome tik todėl, kad vilna dar nėra taip paplitusi, kaip mineralinė vata. Apdailą darome iš dailylenčių, kurios profesionaliai išpjaunamos lentpjūvėje. Visa mediena yra išdžiovinama specialiose džiovinimo kamerose per maksimaliai trumpą laiką. Tikrai negalime laukti kelių mėnesių, kol rastai išdžius natūraliai. Drėgmės procentas – vienas iš svarbiausių energetinės namo klasės rodiklių.

Gamybos procesas nėra visiškai ekologiškas, nes naudojame elektrinius įrankius, reiškia prisidedame prie CO2 emisijos, kas su gryna ekologija nesuderinama. Jei namas statomas ne iš rastų, o iš klijuotos medienos tašų, naudojami ir stiprūs bei efektyvūs medienos klijai. Jei jie būtų iš natūralių medžiagų (pavyzdžiui, krakmolas turi lipnumo savybių), tai graužikai sienas graužtų dieną ir naktį. To, deja, leisti negalime, nes mūsų statomi rastiniai namai ne tik šilti, bet ir saugūs.

Beje, visada rekomenduojame rastus dažyti kas pora metų (iš išorės) ir taip juos impregnuoti. Natūralūs dažai tokiais kiekiais? Kažin, kiek jie kainuotų?..

Visa tai turėdami omenyje, rekomenduojame mūsų statomus namus vadinti „draugiškais gamtai“. Lietuvių kalboje žodžiai „ekologiškas“ ir „draugiškas gamtai“ yra labai artimi. Dėl to niekada nereiktų pykti, jei rastiniai namai vadinami ekologiškais. Tie, kas iš tikrųjų supranta, kas yra ekologija, taip pat supranta, kad statyboje visiškos ekologijos būti negali.

O ekologija pastaraisiais metais dažnai minima ne tik iš reikalo, bet ir iš mados… Tai nieko blogo. Turime ir daugiau „madingų“ reiškinių savo gyvenime, kurių neprivalome atsisakyti.