7 įdomūs faktai, kurių greičiausiai nežinojote apie rastinius namus

Kas tie rastiniai namai? Kaip jie atrodo? Kodėl būtent dabar jie tokie populiarūs ir dažnai aptarinėjami? Daugybė klausimų, į kuriuos atsakyti kelias sakiniais neišeis.

 

Norime tik pasakyti aiškiai ir paprašyti atsiminti keletą svarbiausių dalykų.

 

Rastiniai namai statomi tūkstančius metų. Tai nėra jokia naujovė. Nauji yra statybos ir medienos apdirbimo būdai, bet namas lieka toks pats – iš rastų.

 

Mes neišradome rastinio namo. Jis neturi išradėjų, tik projektuotojus, kurie nubraižo namo planą ir pateikia gamybai. Visa kita – kasdieninis mūsų meistrų darbas. Atvežam, iškraunam paruoštas dalis, surenkam, iškeliam vainiką, užbaigiam stogą, perdangas ir kitas smulkmenas ir perduodame užsakovui.

 

Kad ir kaip atrodytų paprasta, yra keletas dalykų, apie kuriuos žmonės greičiausiai nežino. Norime jais pasidalinti.

 

  1. Rastiniai namai – kilnojamas turtas? Ne, mes nepadarėme gramatinės klaidos. Viduramžiais rastiniai namai buvo laikomi kilnojamu turtu, kaip dabar yra automobiliai. Dabar namai laikomi nekilnojamu turtu, tačiau prieš šimtus metų buvo manoma, kad rastinį namą bet kada galima išardyti, dalis pervežti į kitą vietą vežimais ar perplukdyti laivais ir vėl atgal viską sustatyti. Teoriškai toks procesas įmanomas ir su šiuolaikiniais rastiniais namais, tačiau praktiškai tai milžiniškas ir daug resursų reikalaujantis darbas.
  2. Didžiausias rastinis namas – beveik 2500 kv. m. 1919-1923 metais vienas Amerikos bankininkas nusprendė pasistatyti vasaros rezidenciją. Jis nusamdė 22 architektus, kurie per keletą metų sukūrė ir pastatė Granot Loma – didžiausią rastinį namą pasaulyje, kurio plotas yra 2415 kv. m. Mūriniam namui toks plotas gal didelio įspūdžio ir nepadarytų, tačiau medinės konstrukcijos tokiame name – tikras architektūrinis šedevras.
  3. 60 proc. japonų gyvena mediniuose namuose. Tyrimai skelbia, kad beveik 60 proc. japonų gyvena mediniuose namuose. Tauta, kuri garsėja technologijomis renkasi medinius ir ypač rastinius namus? Labai keista… Bet tik mums. Jie medinius namus stato dėl kelių svarbių priežasčių. Ekologija – ne pati svarbiausia. Kaip žinote, Japonijoje kas metai įvyksta šimtai žemės drebėjimų. Tik medinis namas yra pajėgus atlaikyti požeminius smūgius, nes namas gali judėti per rastų suleidimus po keletą centimetrų ir neprarasti stabilumo. Japonai šimtmečius tobulino namų statybos meną, iš kurio galime pasimokyti ir mes.
  4. Rastiniams namams – 5500 metų. Rastiniai namai statomi gana neseniai, lyginant su žmonių atsiradimu. Mokslininkai teigia, kad pirmieji rastiniai namai Skandinavijoje ir Rytų Europoje buvo statomi dar bronzos amžiuje – 3500 metų prieš Kristaus gimimą. Iki to laiko mūsų protėviai gyveno olose, palapinėse, žeminėse, tačiau šie būstai nebuvo tokie patrauklūs. Logiška, kad rastiniai namai pradėti statyti būtent prieš 5500 metų. Juk būtent tada žmonės išmoko apdirbti metalą ir pastebėjo, kad aštriais kraštais apdirbta metalinė juosta neblogai pjauna medį. Juk paprastu kirveliu nukirsti storą rastą užėmė labai daug laiko, jau nekalbant apie jo apdirbimą…
  5. Lietuva – rastinių namų gimtinė. Mokslininkai sutaria: rastiniai namai atsirado Skandinavijoje ir Baltijos šalyse bei Rusijoje. Taigi, esame tikri, kad Lietuva yra rastinių namų gimtinė, nors ir ne pagrindinė. Galime didžiuotis tuo, kaip didžiuojamės savo gintaru, kuris yra žinomas visame pasaulyje. Kodėl būtent čia? Atsakymas gana paprastas – mes turime itin kontrastingus metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, todėl žmonėms reikia itin efektyvaus būsto. Juk Afrikoje pakanka paprastos pašiūrės… Kita priežastis – pušys ir kedrai. Būtent šioje platumoje pušų ir kedrų yra apstu. Juk sunku pastatyti namą iš susilanksčiusios obels ar kipariso. O pušis, eglė, kėnis, maumedis, kedras – idealiai tiesūs ir aukšti medžiai, kurių kamieno skersmuo skiriasi labai nedaug kylant aukštyn.
  6. Nyksantis menas – raižymas. Senovėje rastiniai namai buvo išdrožinėti ir išraižyti visokiais ornamentais. O dabar? Jau dabar aišku, kad drožinėjimas ir raižymas yra nykstanti meno rūšis. Šiuolaikinius namus statome be jokių papuošimų – paliekame juos savininkų fantazijai. Deja, dauguma rastinių namų savininkų neinvestuoja į autentiškus raižinius ir drožinius, todėl meną, kurį mes patys sugalvojome, patys ir numarinsime. Liūdna pripažinti, bet taip jau yra…
  7. Masinė gamyba – nuo 1880-jų. 1880 metais norvegai pradėjo gaminti rastinių namų ruošinius ir eksportuoti į kitas šalis. Buvo net ruošinių katalogai, kad pirkėjas galėtų išsirinkti, kiek ir kokių detalių namui reikės ir juos atsisiųsti. Dabar tą patį darome ir mes, tad galima drąsiai teigti, kad mūsų verslas nėra joks startuolis – visi procesai buvo sukurti dar 19 amžiaus pabaigoje.